Veliuonos kultūros centras kviečia užsisakyti edukacijas Senoviniame fotografo kieme!
Fotografo kiemas atkurtas pagal garsaus veliuoniškio A. Mickaus fotografijos namų, veikusių Veliuonoje, autentišką medžiagą.
Atvykus į Veliuoną, galima nusikelti į kitą laikmetį. susitikti su įdomiais personažais, tartum nužengusiais iš A. Mickaus laikų.
TARPUKARIO FOTOGRAFIJA
Jus kviečia fotoatelje, atkurta pagal tarpukario (1918-1939 m.) fotografo Antano Mickaus nuotraukose užfiksuotą studijos vaizdą. Svečius pasitinka malonus, inteligentiškas fotografas, kuris ne tik supažindina su fotografijose užfiksuotais tarpukario Veliuonos vaizdais, bet ir gali išsamiai papasakoti apie miestelio, ir ne tik, istoriją, kultūrą, asmenybes. Beja, fotografas turi išskirtinį humoro jausmą. Be abejo, jus sužavės demonstruojama laikmečio aprangos mada, žavesio ir tikrumo pojūtį patirsite skambant Antano Šabaniausko melodijoms bepozuodami studijoje. Fotografas, aišku, nepraleis progos jus nufotografuoti – tam jis turi puikų muliažinį senovinį fotoaparatą! Taip, žinoma, prieš šimtą metų buvo fotografuojama su tikru, bet, mūsų fotografas, išspausdinęs nuotraukas, pastebėjo, kad jų atsiimti ateina tik dabar… pasikeitę, neatpažįstami. Bet jau kas kurios prašo, tai tam ir atiduoda. Neatseksi dabar jau. Ir dar antspaudą uždeda. Dėl visa ko, prisiminti, kad dalyvavote vaizdingoje kultūros istorijos pamokoje.
SUSITIKIMAS SU MARIJONA ULBIENE PUČIAMIEJI MUZIKOS INSTRUMENTAI: PASLAPTYS, GARSAI, ĮDOMYBĖS
Taip jau atsitiko, kad Marijona Ulbienė, bekeliaudama po Lietuvą, veliuoniškio fotografo studijoje aptiko savo dingusio vyro, taip pat muzikanto, Prano Ulbos nuotrauką. Na ir prasidėjo! Marijona ne tik vaizdingai išdėsto savo gyvenimo istoriją, bet ir išrodo visą jai likusį vyro turtą – muzikos instrumentus, daugiausia pučiamuosius: tošinius ragelius, medinius skudučius, sekminių ragelį, ožragį, barokinę, indėnų ir kitokias fleitas, ir visų net neišvardinsim. Marijona gali daug kalbėti apie instrumentus, jų gamybos ir saugojimo paslaptis, bet labiausiai Marijonai patinka mokyti groti jais. Truputį padirbėjusi su kiekvienu atskirai, netrunka surengti visą koncertą. Jeigu norite, Marijona Ulbienė gali jus vestis kartu ir parodyti, kaip jinai Veliuonoje ieškojo Prano Ulbos. Tikrai ilgai nepamiršite šitos ekskursijos, netgi galimi nauji nuotykiai ir siužetinės linijos. Garantuota soti juoko porcija. Paieškos kelionė labiau tinka suaugusiems.
PANELĖS MOKYTOJOS PAMOKA – CIANOTIPIJA
Senovinio fotografo studijoje dažnai lankosi Panelė mokytoja. Ir ne tik dėl to, kad mėgsta fotografuotis. Kadangi pro studijos netikro fotoaparato objektyvo skylę gali išskristi nebent tikras paukščiukas, kas irgi būtų savotiškai įdomu, Panelė mokytoja parodo tikrą fotografijos meno sritį – cianotipiją. Tai intriguojantis, įdomus ir įtraukiantis fotografinis procesas, tiksliau fotografinis būdas, atrastas dar iki fotografijos. Kiti naudojami pavadinimai: mėlynasis atspaudas (blueprint) – taip vadinant dėl išgaunamo Berlyno mėlio pigmento, saulės atspaudas (sunprint) – dėl to, kad ekspozicija vyksta saulės šviesoje arba UV spinduliuose. Panelė mokytoja mano, kad yra jautri įvairioms grožio ir meno apraiškoms, todėl šioje dailiųjų menų pamokoje ne tik parodo procesą, bet ir skatina kurti. Rezultatas – pačių sukurtas atvirukas, kurį galima nusiųsti paštu ypatinga proga savo mielam draugui.
Svečius pasitinka malonus, inteligentiškas fotografas savo kiemePrašome įsitaisyti patogiaiGalima pasukti ir taip, ir taip – kaip jūs pageidausiteFotografo kiemas sukurtas pagal A. Mickaus fotografijas, kitas autentiškas fotografijos namų detalesTurėdamas laiko, fotografas išeina į Veliuonos miestelįKažin, ar tikrai neveikia šis šimtametis fotoaparatas?Kažin, kaip atrodytų klebonija, jei imčiau ir nufotografuočiau…Veliuonoje tiek nuostabių objektų, vertų tikro fotografo dėmesioVerta apeiti visus brangiausius kampeliusIstoriją galima pasakoti vaizdaisSimboliaisIr dėmesiuMeile savo kraštui
Taigi, iš pradžių Marijona Ulbienė pūtė į ragą prieš didžiąją kelionę – muzikanto, veliuoniškio, savo vyro, Juozo Ulbos paiešką.
O paskui dūdele, kurios nespėjo Juozas pasiimti.
Ir smuikele.
A. Mickaus fotografijose bandė surasti savo vyro nuotrauką.
Ir rado…
Iš to džiaugsmo nusifotografavo prie Vytauto paminklo, kad sektųsi, nu, nes Veliuonoje visi ten nusifotografuoja, kai būna.
Pasitikrino Marijona, ar tikrai turi Juozo, savo vyro, nuotrauką.
Ir patraukė prie skelbimų lentos. Gal kas bus parašyta.
Bet nebuvo. O ir pati gerai rašyti nemokėjo, tai nors visiems nuotrauką rodė.
Kol nepamatė panelę mokytoją, na ta gal žinos, juk mokyta.
Vaikeli, sako, gal tu matei, nu, dingo kaip į vandenį. Žinai, man tas paklodęs suplėšė, tai aš ir išvijau, ale, va, jau tiek metų praėjo, nu jau i gaila pasidarė…Geras Juozelis buvo, i muzikantas, man rytais į ausį su tom birbynėm pūsdavo, kai pasigeryt norėdavo.
Ir visą tą istoriją – nelaimingą, o gal kaip tik laimingą, pasakojo Ulbienė fotografo kiemelyje jau ne vien tik panelei mokytojai
Pasakojo ir pačiam fotografui, ir dar net viešniai iš Kultūros ministerijos. Viską išklojo nuodugniai, su smulkmenom, kaip Ulba jos geriausias austas staltieses suplėšė, kaip su jom nuo stogo šoko, nes skraidyt norėjo, kaip ji vyrą iš namų už tai išvarė ir kaip dabar gaila… Gal kas matėt?
Pasirėmė smuikele, kurią visur nešiojosi kaip brangų prisiminimą, ir ėmė karštai melstis Dievui.
Taip meldėsi, kad batų galiukai viens į kitą braškėjo
Išėjo pavargusi ant šventoriaus ir susimąstė.
Nale, tai kur ans galėtų būti????
Ir šovė netikėtos mintys!
Nu jau daba tai nulėksiu, nu jau patikrysiu, viską išpurtysiu!
Ir nulėkė pirmiausia į Lazaretą, kur per naktį buvo laikomi numirę. Neduok dieve, ale ką gali žinot…
Nu, viduj to nenaudėlio nėra.
Bet, ot, žinau dar, kur reikia patikrinti.
Nagi, padėk man, Dieve, šitoj kelionėj…
Ir pasileido Marijona tekina link klebonijos.
Juk geras buvo žmogus, tas Juozas Ulba, tai gal pats klebonas bus jį priglaudęs.
Ir per langelį pažiūrėjo. Akylai.
Ir nieko nepamatė. Tik ašaras braukė jau neaišku, ar iš liūdesio, ar nuo nuovargio, ar iš pykčio.
Sėdėjo taip ant laiptų gal kokią valandą.
Išsikankino moteris.
Kol užmigo.
O kai atsibudo, dar pro rakto skylutę pažiūrėjo – dėl visa ko.
Ir savo rankenuką su smuikele paliko, kaip ženklą vyrui. Jeigu pasirodys. Nu dėl visa ko.
Bet paskui rado miestelyje dviratį, čiupo tą rankenuką, tą smuikelę ir dui per Veliuoną.
Panelė mokytoja. Dėstė pradinėj mokykloj apie 1920 m.Šiuo metu ją kartais galima sutikti Veliuonoje.Su savimi nešiojasi maldynėlių. Sunkiomis minutėmis atsiverčia.Mėgsta fotografuotis. Ant piliakalnio.Ir prie bažnyčios durų.Ir prie klebonijos.Panelė mokytoja traukia link buvusios mokyklos dvare.Tai štai, liko tik laiškas. Ir, ačiū, tam Samueliui Finliui Bryzui Morzei, kad telegrafą išrado. Aišku, nelengva tiek metų būti panele, bet visas mokytojos gyvenimas -„Vardan tos Lietuvos”.Taip apmąsčiusi savo likimą, panelė mokytoja aplanko šviesuolių Antano ir Jono Juškų kapus.Pasižada sau, kad ir toliau uoliai rūpinsis švietimo ir kultūros klausimais Veliuonoje.