Dėmesio, konkursas vaikams! Pieškite, klijuokite, lankstykite, siūkite, megzkite, nerkite, lipdykite – tiesiog pasikliaukite savo fantazija!
Užsiėmimo metu iš atlasinių juostelių gaminsime seges, kurios puikiai tiks pasipuošti per valstybines šventes ir kitas svarbias progas. Kviečiame!
Šarūno Šimulyno metai
Šarūnas Šimulynas jaunystės vasaras smagiai leisdavo Veliuonoje prie Nemuno. Jis turėjo net savo pasigamintą “burlaivį”… Nemunas paliko gilų pėdsaką kūryboje – tapyboje, skulptūroje, poezijoje, novelėje. Pavyzdžiui, skulptūros papuoštos kriauklėmis surinktomis nuo šios gražios upės kranto.
Šiemet jam būtų suėję aštuoniasdešimt penkeri. Į gimtadienio šventę jį pakvietė Jurbarko raj. savivaldybė 2024 metus paskelbdama Šarūno Šimulyno metais. Smagu kai gimtinė prisimena ir vertina savo žmones. Ruošiamės ir mes parodoms.
PRIE NEMUNO
Tamsios plekšnės, kriauklėm apaugusios,
Sumindytos tyso denyje,
Išsprogusiom akimis
Apgailėdamos kraują.
Apverstos,
Šviesios kaip sniego delnai,
Denyje žiopčioja,
O sapnų išbudinti žuvėdrų šauksmai
Laukia giedros;
…
Šarūnas Šimulynas „Ledynų motina“ (69 p.)
Jautrūs menininko prisiminimai ir meilė tėvui bei gimtajai Veliuonai per savo kūrinius.
Veliuonoje Jurbarko r., dvarininkas Mykolas Zaleskis apie 1817 – 1820 m. senoje dvarvietėje pastatė puošnius vieno aukšto medinius klasicizmo stiliaus dvaro rūmus. XX a. pr. dvarą nupirko švedų kilmės rusų barono Aleksandro Vakselio šeima. Šiuo metu dvarą valdo Olga Vakselytė-Larson.
Dvaro parke iki šiol auga retai Lietuvoje sutinkamas Tulpmedis. Tėvas Šarūnui vaikystėje parodė šį gražų medį, kurio lapai panašūs į prasiskleidusios tulpės žiedą. Iš pažiūros, paprasta istorija per prisiminimus ir meilę tėvui atgulė novelėje „Cepelinas“, vėliau tapyboje „Slaptas lapo gyvenimas“, o dar vėliau tuo pačiu pavadinimu Vido Poškaus ir Aistės Gabrielės Černiūtės kuruojamoje tapybos parodoje Molėtuose.
“…Ir velnias žino kodėl, tą perplėštą, palaidais lino siūlais, atbrizgusia nugarėle elementoriaus puselę sklaidai.
Ir aptinki paauglystėje įdėtą sudžiūvusį lapą. Tulpmedžio. Kurį dvaro parke tau parodė tėvas.
Gyslelių raizgumyne randi slaptą gyvenimą. Įsižiūri. Įtempęs akis vedžioji plonyčiu slūlelių tinklu po nežinomą mano tėvo, atskilusio nuo šakos, laiką.
Ir suvoki – iš kur žinai ligi smulkmenų tai, apie ką niekas nekalbėjo; matai jo vaikystę; kai jau gyvenai jame… Dabar jis manyje. Savo balsu pasakoja. Tą balsą girdžiu tartyje, jo sunkius žingsnius savo kojų žingsniuose…”
„Cepelinas“ 1991 m. 221 p. Šarūnas Šimulynas “Tėvonija”. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. 1998 m.
