Dainų diena Veliuonoje 2019

Birželio 15 d. Veliuonoje vyko jau kasmetinė festivalio „Veliuonos kadrilis“ Dainų diena. Šiemet ji buvo skirta žymaus tautosakininko, kunigo, gyvenusio ir dirbusio Veliuonoje, Antano Juškos 200 – ioms gimimo metinėms.

Buvo be galo smagu svečiuose sulaukti folkloro kolektyvų iš įvairių Lietuvos kraštų. Kiekvienas jų savaip ypatingas, garsus, gražus pažiūrėti ir malonus paklausyti, kartu padainuoti. Patys mažiausieji ir todėl mylimiausieji – „Šebukai“ iš Vadžgirio džiugino visus nuotaikingu pasirodymu. Jų vadovė Lina Lukošienė pristatė atkurtas, pagal rastas Veliuonos apylinkėse ir dabar saugomas Veliuonos krašto istorijos muziejuje, kankles. Naujosios kanklės, kaip įpareigojanti dovana, kad gyventų ir skambėtų,  atiteko Veliuoniečio vokalo vadovei Jadvygai Žemliauskienei. Kalbant apie kankles, mus aplankė labai savitas kolektyvas iš Skriaudžių – „Kanklės“. Skriaudžiai nuo seno kanklių kraštas, o kolektyvo istorija siekia 113 metų! „Žvirgždė“ – svečiai iš Suvalkijos širdies – Šunskų. Prisistatatė istorija, pabarstyta etnografinėmis, papročių ir regiono būdo detalėmis, apie anytos ir marčios sugyvenimą Suvalkijoje. Žemaičiai iš Mosėdžio, kuris kaip Vadžgirys, šiemet tapo Mažąja kultūros sostine, ryškūs ir saviti. Ypač įstrigo jų gamtos „pajautims“ – meilės akmeniui ir „muokiejiems lytaus paprašytė“ – „lytau, lyk“. Nusižeminti,- sako Vita Pajarskienė, kolektyvo iš Mosėdžio vadovė,- gamtai reikia mokėti. Kartu prašėm lietaus, na ir jau kitądien palijo. Džiaugėsi Vita, kad jau 30 metų Mosėdyje jie dainuoja, patys šauniausi ir geriausi, liaudies dainas. “Imsrė“ su vienintelio tokio balso savininke (straipsnio autorės nuomone), vadove Birute Bartkute, nustebino  režisūriniu sprendimu. Folkloristės ne tik dainavo, dar ir suvaidino sceną iš Antano Juškos gyvenimo – kaip kunigėlis pas prastą bobą atėjo dainos užrašyti. Svečiai iš Gelgaudiškio sakėsi, kad jiems labai patinka atvykti į Veliuoną ir jei galėtų, tai tiltą per Nemuną nusitiestų. Dainų dieną uždarė šeimininkės „Veliuonietės“ lyriškomis, Veliuonos apylinkėse Antano Juškos užrašytomis dainomis.

Džiaugiasi dūšia, kad ne tik garsiai kalbam apie garsius žmones, bet ir jų darbus vertinam, užmarštin nenumetam, o dainuojam skambiai.  Bent jau kartą metuose Veliuonoje per žemę ir dangų skrenda garsai, mūsų pačių balsai prikelia dainą, palaimina dieną…